Gimnazijos istorija

1907 – 1940

1907 m. balandžio 15 d., kai dekano kun. A. Švatelio, kun. J. Švagždžio, kun. Pr. Turausko iniciatyva įkuriamas Lietuvos švietimo draugijos „Saulė“ Utenos skyrius, davęs pradžią lietuviškai mokyklai Utenos parapijoje.

1916m. sausio mėnesį įsteigta lietuviška „Saulės“ draugijos pradinė mokykla Utenoje ir apie 10 lietuviškų mokyklų kaime.

1917 m. pabaigoje iš vokiečių vyriausybės buvo išprašytas leidimas kurti progimnaziją. „Saulės“ švietimo draugijos iniciatyva pradėta rinkti mokiniai. Kunigų Pr.Turausko, V.Butvilos ir pradinės mokyklos mokytojo Pr.Gineičio pastangomis 1918 m. sausio 10 d. „Saulės“ progimnazija pradėjo darbą.

Pirmasis direktorius – P.Gineitis, vėliau V.Augulis. Nuo 1920m. progimnazijai vadovavo kun. V.Butvila. 1926 m. progimnazijai buvo suteiktas gimnazijos statusas. Leista atidaryti septintąją klasę (direktoriai A.Kripaitis, dr. A.Puodžiukynas, kun. P.Rauda).

1927-1928 mokslo metais mokykla išleido pirmąją abiturientų laidą. Baigė 21 mokinys.

1929m. lapkričio 25d. Lietuvos Švietimo ministro įsakymu „Saulės“ gimnazija pertvarkyta į valstybinę (direktoriai B.Liesis, J.Aleksa, J.Jasinevičius).

Iki 1939 metų gimnazija turėjo virš 400 mokinių.

1940 – 1950

1940 metų birželį Lietuvą okupuoja sovietų armija. Švietimo sistema suvalstybinta ir pradėta formuoti pagal okupantų švietimo modelį. Atleisti gimnazijos direktorius J.Aleksa ir inspektorius K.Venckūnas. Gimnazijai vadovauti pavesta Jasinevičiui. Paleidžiamas senasis tėvų komitetas, atsisakoma privalomų mokyklos uniformų, atleidžiami iš darbo tikybos mokytojai ir kunigai, likviduojama mokytojų sąjunga, o jos vietoje įkuriama Meno ir švietimo darbuotojų sąjunga. Nustojo veikusios skautų, ateitininkų ir kitos vaikų ir jaunimo organizacijos, mokiniai, priklausę Šaulių organizacijai buvo areštuojami ir tardomi. Gimnazijos vadovybei duotas įsakymas įkurti pionierių ir komjaunimo organizacijas. Imta „revizuoti“ gimnazijos biblioteką, uždrausta laikyti knygas, „kurios savo turiniu nesuderinamos su Sovietų socialistinės Lietuvos kūrybos dvasia“. Šio „valymo“ metu bibliotek neteko daug vertingų knygų. Gimnazija buvo bolševikinama ir rusinama. Artėjo pirmųjų okupacijos metų baigiamieji egzaminai, kurie buvo paženklinti birželio 14d. trėmimais. Į Sovietų Sąjungos gilumą buvo deportuota daug mokinių ir mokytojų.

1940 – 1941 mokslo metais gimnazijoje mokėsi 742 mokiniai (daugiausia žemesnėse klasėse), o vyresnėms įsteigta net suaugusiųjų mokykla (kuri veikė prie gimnazijos vakarais). Gimnazistai buvo mokomi naujų dalykų – darvinizmo, LTSR Konstitucija ir kita. Popamokinė veikla nebuvo įvairi. Mokiniai buvo mokomi dalykiniuose būreliuose, vyko literatūriniai vakarai, veikė sporto būrelis, choras.

Prasidėjęs sovietų su vokiečiais karas pakeitė padėtį savaip. Mokyklos vadovybė iki 1942 mokslo metų išliko ta pati. 1941/42 mokslo metais gimnazijoje mokėsi 1200 mokinių. Klasės buvo didelės, net po 45 mokinius klasėje. Į gimnaziją buvo priimami mokiniai išlaikę lietuvių k., vokiečių k. ir aritmetikos egzaminus ir už juos sumokėję po 1 RM.

1942/43 – 1943/44 mokslo metais gimnazijos direktoriumi dirbo Pranas Gipiškis (dėstė chemiją). Gimnazijoje buvo dirbama dviem pamainom. Mokėsi apie 1400 mokinių, buvo 32 klasės. Artėjant frontui, vokiečių kariuomenė užėmė gimnazijos pastatus, mokiniai direktoriaus buvo išskirstyti po įvairias vietas. Mokėsi Šaulių namuose, vaistinėje, klebonijoje, name prie tilto ties Krašuonos upe, o raštinė su archyvu buvo perkelta į direktoriaus butą Daukanto gatvėje (karo metu sudegė su visu archyvu).

1944 – 1950 metai buvo vieni tragiškiausių ir sunkiausių gimnazijos istorijoje etapų. Antroji Sovietų okupacija buvo sutikta nepalankiai. Pati gimnazija atrodė skurdžiai: išdaužyti langai, išmėtytas inventorius, trūko knygų ir rašymo priemonių. Tačiau mokinių skaičius didėjo. Buvo atidaryta mergaičių gimnazija. Mokslo metai prasidėjo spalio 1d. Berniukų gimnazijoje nebuvo direktoriaus. Juo dirbo inspektorius J.Žurlys. Nuo 1944m. gruodžio gimnazijai vadovauti pavesta Antanui Kojeliui. Gimnazijoje dirbo 25 mokytojai, sudaryta 12 klasių komplektų. Gimnazijoje išliko prieškarinė 8 metų struktūra. Mokytojai privalėjo dirbti pagal nurodymus „iš viršaus“ ir vykdyti papildomus darbus. 1947/48 mokslo metų direktoriumi paskiriamas P.Kukiešis. Po 3 mėn. nušautas.

1948 metais sausio mėn. berniukų gimnazijos direktoriumi buvo paskirtas Antanas Marčiulynas, buvęs mokyklos mokytojas, nuo 1942 metų dėstęs fiziką. 1944 metų vasarą bandęs pasitraukti į Vakarus, bet nepavykus pradėjo dirbti mergaičių ir berniukų gimnazijoje. 1949 metų rugsėjo ir buvo atleistas kaip netinkantis tarybinei mokyklai.

1949/50 mokslo metais berniukų gimnazijos direktoriumi buvo paskirtas Antanas Genius, tos pačios mokyklos mokytojas, dėstęs mergaitėms Konstituciją. Jis dirbo tik metus, o vėliau iki 1965m. dirbo toje pačioje mokykloje, dėstė žemesnėms klasėms rusų kalbą.

Gimnazijoje vyko jaunatviškas gyvenimas. Mokiniai stengėsi mokytis, o mokytojai noriai dirbo su mokiniais ne tik juos mokydami, bet kiek įmanoma įnešdami į jų gyvenimą dvasinių vertybių per auklėjimo valandėles, būrelius, pokalbius. Veikė dalykiniai ir meno būreliai, per kuriuos tiek mokiniai, tiek mokytojai dvasiškai praturtėdavo.

1949 metais, išleidus nutarimą „Dėl bendro lavinimo mokyklos struktūros Lietuvos SSR“, berniukų gimnazija buvo perorganizuota į I – ąją vidurinę mokyklą su vienuolika klasių, o nuo 1950 metų prijungtos ir pradinės klasės. I – oji berniukų vidurinė mokykla peraugo į mišriąją.

1950 – 1960

Nuo 1950 mokslo metų mokyklai vadovauja direktorius J. Žiurlys. Mokykla perorganizuota iš berniukų ir mergaičių gimnazijos į 1-ąją ir 2-ąją vidurines mokyklas.

1-oji vidurinė mokykla veikė buvusioje Katalikiškos dvasios Saulės vidurinės mokyklos patalpose, dviejuose mediniuose namuose prie mokyklos, vadintuose „špokinyčiomis“ ir dabartinėje 3-oje vidurinėje mokykloje. Mokykloje mokėsi 1010 mokinių. Joje buvo keturiolika pradinių klasių ir devyniolika 5-11 klasių. Vyresnėse klasėse mokėsi daugiau berniukų. Dirbo apie 22 pedagogus.

Pagrindiniai mokyklos darbo uždaviniai buvo aiškūs – komunistinis ir ateistinis auklėjimas, tautų draugystės idėjos, rusų tautos vaidmens Lietuvos kultūrai atskleidimas. Mokykloje veikė biblioteka. Buvo organizuojama užklasinė veikla. Veikė tokie būreliai: literatų, rusų kalbos, mičiurininkų, fizikų-matematikų, chemijos, geografijos, istorijos-konstitucijos, fizinio lavinimo, meno saviveiklos, tautinių šokių, Raudonojo kryžiaus, Dosafo, dailės.

Nuo 1951 – 1952 mokslo metų mokyklos direktoriumi tampa Rapolas Šaltenis, Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto auklėtinis, 1932 – 1950m. lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas įvairiose Lietuvos respublikos mokyklose, 1950 – 1954m. lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas. Žymus Lietuvos respublikos lietuvių literatūros žinovas, rašytojas, Lietuvos nusipelnęs mokytojas. Utenos miesto Garbės pilietis, Gedimino V-ojo laipsnio ordininkas (1999 02 16). Mokytojų kolektyvas mažai pasikeitė. Mokinių apie 975. 1951 – 1952 m. m. mokykloje yra 18 penktų – vienuoliktų klasių ir 14 pradinių.

1952-1960m. mokyklos direktorius — istorijos mokytojas Domas Viščinis, gimęs ir užaugęs lenkų okupuotoje Lietuvos teritorijoje, Druskininkų apylinkėse. Patriotas, tikslus ir reiklus sau ir kitiems, aukštos kultūros asmenybė. Mokykloje organizacinis darbas nebuvo lengvas. Kūrėsi ir intensyvėjo būrelių darbas, skiriamas dėmesys mokinių sveikatai, išvaizdai ir kultūrai, užimtumui, kašto, kalbos kultūrai, tvarkingumui, kovai su grubumu, nemandagumu. Ugdomas mokinio šeimyniškumo jausmas. Didelis dėmesys pamokai. Rusų kalbos išskirtinis dėstymas net pradinėse klasėse. Dėmesys technikos mokslams, net ir per užklasinę veiklą, organizuojant susitikimus su gamybininkais. Atidaryta 8 klasė, dėstoma rusų kalba – 13 mokinių ir 9 klasėje 11 mokinių. Leidžiamas mokyklos laikraštis. 1959 – 1960m. mokėsi apie 1038 mokinius. 257 – vaikų namų auklėtiniai. Dirbo 82 mokytojai. 1-4 klasėse mokosi apie 20 rusų tautybės, 5 – žydų, 3 – lenkų.

1960 – 1991

1960-1991m. mokyklos direktorius — chemijos mokytojas, Vytautas Puodžiukas. Baigęs Vilniaus pedagoginį Universitetą chemijos – biologijos fakultetą. Tyrinėjęs mokinių darbinio auklėjimo įtaką asmenybės formavimui, klasės kolektyvo psichologinį klimatą. Lietuvos nusipelnęs mokytojas.

1960 m. rudenį prasidėjo mokyklos statyba ir 1962 metų rugsėjo 1-osio šventė vyksta jau naujoje mokykloje. Mokykla tipinė, 920 vietų. Pastatas mūrinis, 3 aukštų su sporto ir aktų salėmis. Šiais mokslo metais vyko aplinkos tvarkymas, medžių sodinimas. Įrengtas mokyklos stadionas. Laiptai apsodinti žaluma.

1963 – 1964 mokslo metais mokėsi 838 mokiniai. Vidurinę mokyklą baigė 41 abiturientas. Direktoriaus iniciatyva įrengta mokyklos valgykla. Įrengtos dirbtuvės. Leidžiami sienlaikrščiai „Pirmieji žingsniai“, „Tarybinis moksleivis“ ir humoristinis „Šypsena“. Įdiegiamas privalomas gamybinis mokymas.

1964 į mokyklos patalpas buvo sukeltas Vilniaus politechnikumo filialas ir Vakarinė mokykla ir internatas, kuris užėmė senąsias mokyklos patalpas.

1970 – 1971 mokslo metais mokyklai suteiktas Teofilio Tilvyčio vardas. Pereinama į kabinetinę darbo sistemą. Veikė 12 kabinetų. Vidurinę mokyklą baigė 41 mokinys. Iš viso mokykloje mokėsi 1508 mokiniai.

8-tame dešimtmetyje ugdymo procese skatinama gilintis į techninių priemonių panaudojimą, reikalaujama individualizuoti darbą su mokiniais, naudoti bibliotekoje esančią literatūrą, kontroliuoti mokinių pamokų lankymą ir pažangumą, darbo krūvį. Į mokymo procesą ima skverbtis „procentomanija“. Mokykla draugauja su Latvijos Preilos, Estijos, Baltarusijos, Ukrainos Čemerovcų, su Vokietijos Erfurto apygardos Apoldos Werner-Bonder vidurinėmis mokyklomis.

1988 metais prasidėjus tautiniam sąjūdžiui Lietuvoje pedagogų tarybos sprendimu buvo atsisakyta 1971 metais suteikto Teofilio Tilvyčio vardo. Kita pertvarkų pasekmė – į mokyklą sugrąžintas tikybos mokymas. Mokosi 1135 mokiniai. Baigė 43 abiturientai. Rajono valdyba nutarė atstatyti 1-os vidurinės mokyklos vardą.

1990 – 1991 mokslo metai: mokykloje mokėsi 648 mokiniai, 362 mergaitės ir 286 berniukai. Iš viso 31 klasių komplektas. Mokyklą baigė 40 abiturientų. Veikė apie 40 meninių ir dalykinių būrelių.

1991 – 2002

Nuo 1991-2002 m mokyklai vadovauja Valentinas Eismantas, istorikas, istorijos vyr. mokytojas, turintis vadybinės kvalifikacijos II – ą kategoriją, baigęs Vilniaus Universitetą, Demokratijos mokykloje įgyvendinimo pradininkas, tarptautinių projektų „Atviras pasaulis“, „Mikroklimato gerinimas“ iniciatorius. Gimnazijinių klasių eksperimento koordinatorius ir kūrėjas. Mokyklos meno saviveiklos rėmėjas. Mėgsta vadovautis Markaus Aurelijaus principais: „Žmonės yra gimę vienas kitam. Todėl arba mylėk juos arba pakęsk“.

1992 – 1993 mokslo metai:
Mokykloje veikia 41 mokomasis kabinetas. Mokykloje mokėsi 594 mokiniai. 326 mergaitės ir 268 berniukai. Mokyklą baigė 40 abiturientų.

1994 – 1995 mokslo metai:
Mokykla humanitarinio profilio. Vizija – kelias į gimnaziją. Su Danijos mokyklomis įsijungiama į tarptautinį eksperimentą „Psichologinio mikroklimato gerinimas mokykloje“. Šeši mokyklos mokytojai dalyvavo Danijos švietimo ministerijos organizuotuose seminaruose, o grupė gimnazistų – Lietuvos žmogaus teisių centro organizuotame seminare „Žmogaus teisių mokymas“. Dvi gimnazistų klasės dalyvavo tarptautiniame projekte. suformuota mokyklos tarybos mokinių frakcija, kurios vaidmuo priimant svarbius mokymo ir popamokinės veiklos sprendimus kokybiškai išaugo. Išrenkamas moksleivių prezidentas.

1996 – 1998 metais mokyklos gimnazistai ir mokytojai dalyvavo tarptautiniame projekte „Atviras pasaulis“. Palaikomi ryšiai su Danijos Vyborgo ir Ornus miesto gimnazijomis. Įkurta skautų draugovė.

1997 metais sprendžiamas klausimas dėl gimnazijos įkūrimo. Brendo dilema sujungti I – ąją ir katalikiškos dvasios „Saulės“ vidurines mokyklas ir iš abiejų įkurti „Saulės“ gimnaziją. 1999-06-11 Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. 760 Utenos 1 – ajai vidurinei mokyklai suteiktas gimnazijos (humanitarinio profilio) statusas, susijungiant su katalikiškos dvasios „Saulės“ vidurine mokykla. „Saulės“ gimnazijos direktoriumi paskirtas Valentinas Eismantas. Direktoriaus pavaduotojai: Vilius Nenėnas, Birutė Juodvalkienė, Nijolė Zabukienė, kun. Algirdas Butė. Pavaduotojas ūkio reikalams – Vytautas Lapašinskas. Gimnazijoje sukomplektuotos 44 klasės. Iš jų 8 – gimnazijos. Atvyko mokytis 1305 moksleiviai.

2001 metais gautas gimnazijos realinio profilio statusas.

2022 – 2015

2002-ieji — permainų metai gimnazijoje. Paskirtas naujas mokyklos direktorius — Valentinas Bubulis, lietuvos vaikų beisbolo lygos administratorius, Utenos beisbolo klubo „Vėtra“ viceprezidentas, kūno kultūros mokytojas ekspertas, baigęs Viniaus pedagoginį institutą, apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“. Direktoriaus credo: „Jei tu manai, kad gali, vadinasi, gali. Jei manai, kad negali, tai tu teisus!“.

Direktoriaus V. Bubulio veiklos programa tezėmis:

Mokykla turi išmokyti žmogų mokytis ir pritaikyti įgytas žinias gyvenime. Žinios, kaip ir pinigai, nėra turtas. Vertę įgyja, tik į ką nors konvertuojant.
Naujausių informacinių technologijų ir komunikacijos priemonių diegimas. Mokytojų mokymas (mokymasis) naudotis kompiuteriu, interneto galimybėmis. Jei ruošiame žmones ateičiai, tai diekime pažangius metodus, technologijas.
Moksleivis per pamokas turi būti mokykloje.
Sveika siela – tik sveikame kūne (leidau sau perfrazuoti). Sergantis gimnazijos kūnas – pastatai. Išgydys renovacija (langų, elektros instaliacijos „persodinimas“, sporto aikštynų, laiptų „operacijos“).
Vadybos ir darbo organizavimo tobulinimas.

„Saulės“ gimnazijos ateities vizija – demokratiška stipri gimnazija, kultūringa ir dorovinga jos bendruomenė, aukštas mokytojų kvalifikacijos lygis ir kompetencija, bendravimas su Europos mokyklomis projektų pagrindu.

Gimnazija yra Lietuvos katalikiškų mokyklų asocijacijos narė. Ji bendrauja ir dalinasi patirtimi su katalikiškomis mokyklomis: Alytaus šv.Benedikto vidurine mokykla, Kauno jėzuitų gimnazija, Vilniaus „Versmės“ vidurine mokykla, Italijos Katanijos miesto šv. Uršulės kalbų licejumi, Lenkijos Chelmo miesto IV – ju licejumi. Gimnazija dalyvavo Europos katalikiškų mokyklų organizuojamuose projektuose (2002m. liepos mėn.). „Saulės“ delegacija buvo išvykusi į Austrijoje vykusį katalikiško jaunimo festivalį MIRACULUM („Stebuklas“), kuriame kartu su Čekijos, Slovakijos, Vengrijos delegatais susipažino su įvairių tautų papročiais, tradicijomis. 2004 metų rudenį trys gimnazistai dalyvavo „Renovabio“ fondo organizuotoje piešinių parodoje tikslu bendradarbiauti su jaunimu iš Vidurio Rytų ir Pietų Europos, atnaujinant Europą pastoracinėje, socialinėje ir visuomeninėje srityse.

Tarptautinių projektų pagalba palaiko pedagoginio ir kultūrinio bendradarbiavimo ryšius su daugeliu Vakarų, Rytų ir Šiaurės Europos valstybių mokyklomis, rajono ir miesto gimnazijomis.

Gimnazijoje yra 3 informacinių technoligijų kabinetai. Visuose kabinetuose yra pastatyta po vieną kompiuterį pedagogams. Mokymo ir ugdymo procese nuolat diegiamos naujausios informacinės technologijos. Yra didelė biblioteka su daugeliu vertingų ir retų knygų. Veikia tylioji ir kompiuterizuota bendroji skaityklos. Gimnazijoje apie 1000 mokinių. Juos moko 95 mokytojai. Veikia 67 papildomo ugdymo ir modulių grupės.

2004 – 2005 mokslo metų gimnazijos vadovybės ir bendruomenės tikslas (be mokinių ugdymo) gimnazijos renovacija.

Daug dėmesio skyriame aktyvios gimnazijos mokinių bendruomenės kūrimui, savivaldos stiprinimui ir ugdymo procesui.

2007 m. Utenos rajono savivaldybės administracija gavo Lietuvos verslo paramos agentūros pranešimą, kad projektas „Utenos „Saulės“ gimn. pastato rekonstrukcija, pagerinant jo šilumines charakteristikas, ir energetikos sistemų renovacija“ gaus finansinę paramą iš ES struktūrinės paramos lėšų. Jau nuo 2008 m. rugsėjo pagerėjo mokinių mokymosi ir mokyklos personalo darbo sąlygos.

2007 – 2008 m. m. „Saulės“ gimnazijoje mokosi 776 mokiniai. Dirbo 78 mokytojai ir būrelių vadovai, iš jų 2 ekspertai, 30 metodininkų, 37 vyr. mokytojai.

2007 m. gimnaziją baigė 174 mokiniai. Iš jų 137 įstojo į aukštąsias mokyklas.

2007m. gimnazijos, rajono, šalies dalykinėse olimpiadose ir konkursuose dalyvavo per 300 moksleivių, 31 iš jų laimėjo prizines vietas.

„Saulės“ gimnazija yra viena iš 22 Lietuvos mokyklų asocijuotų UNESCO narių.

Gimnazija yra Lietuvos katalikiškų mokyklų asociacijos narė, aktyviai dalyvauja Europos katalikškų mokyklų tinklo organizuojamuose projektuose.

2007 m. lapkričio mėn. „Saulės“ gimnazija šventė „Saulės“ draugijos 100-metį, bei gimnazijos 90-ties metų jubiliejų. Šia proga mokykloje visą paskutinę lapkričio mėn savaitę buvo organizuojami renginiai. Istorijos konferencija „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą“. Pranešimus skaitė:

VPU docentė V. Pukienė tema „Saulės“ draugijos mokyklų vaidmuo formuojant Tautinę švietimo sistemą 1906 – 1940m.
R. Bliznikienė „Saulės“ gimnazijos mokytoja tema „Saulės“ draugijos Utenos skyriaus veikla,
B. Juodzevičius: Utenos „Saulės“ gimnazijos auklėtiniai – laisvės kovotojai,
V. Jaruševičius Kauno „Saulės“ gimnazijos istorijos mokytojas tema – Kauno „Saulės“ gimnazijos istorija,
B. Kairienė A.Šapokos gimnazijos mokytoja tema – Tarpukario istorikas A. Šapoka – Utenos „Saulės“ progimnazijos auklėtinis,
V. Eismantas „Saulės“ gimnazijos mokytojas tema – „Saulės“ gimnazijos atgimimo metai.
Konferenciją užbaigė „Saulės“ gimnazijos mokinių debatai tema – Utenos „Saulės“ gimnazija – lietuvybės, patriotizmo ir katalikybės židinys.

2009 – 2010 m. m. „Saulės“ gimnazija dalyvauja tarptautiniame projekte su Lenkijos Dzialdovo miesto gimnazija „Dvi tautos – bendra istorija“. Šiame projekte dalyvauja istorijos mokytojos ir 9-12 kl. mokiniai.

2009 m. spalio mėn. Į gimnaziją buvo atvykusi Dzialdovo miesto gimnazijos delegacija, pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp „Saulės“ gimnazijos ir Dzialdovo miesto gimnazijos.

2010 gegužės mėn. „Saulės“ gimnazijos istorijos mokytojų bei mokinių delegacija vyko į Lenkijos miestą Dzialdovą, tęsiant projektą „Dvi tautos – bendra istorija“. Lankėmės Žalgirio mūšio lauke, Marienburgo pilyje, Dzialdovo miesto senamiestyje, aktyviai dalyvavome įvairiuose renginiuose.

2010 m. rugsėjo mėn. gimnazijoje mokosi 658 mokiniai.

Gimnazija atvira visuomenei, joje vyksta tradiciniai renginiai: konferencijos, šventės, minėjimai, atvirų durų dienos tėvams gimnazijos dienos teatro dienos koncertai ir t.t.

2011 m. rugsėjo mėnesį mokslo metus pradėjo 596 mokiniai ir 63 mokytojai. Mokykla šiais metais iškėlė tokius tikslus: mokinių ugdymo(si) kokybės gerinimas, mokyklos įvaizdžio formavimas, istorinio paveldo ir tradicijų puoselėjimas. Buvo tirtas aktyvių mokymosi metodų panaudojimas pamokų metu ir jų poveikis mokinių mokymosi rezultatams. 12 gimnazistų tapo rajoninių konkursų ir olimpiadų prizininkais.

Mokykloje vyko aktyvus neformalus ugdymas. Veikė būreliai: „Žmogus ir sveikata“, Maironiečių, šokių, debatų, gamtotyrininkų, aplinkotyros, dainavimo. Didelis dėmesys skiriamas profesiniam orientavimui: veikė profesinio orientavimo centras (PIT-as).

Mokykloje buvo organizuojamos viktorinos, ekologinės akcijos, matematikos ir kalbų kengūros, įvairios parodos. Svečiavosi istorijos profesorius Alfredas Bumblauskas ir doc. dr. Genutė Kirkienė, Medininkų tragedijos dalyvis T. Šernas. Mokykla tęsė bendradarbiavimą su Lenkijos Dzeldovo miesto karalienės Jadvygos gimnazija. Šiais metais 10 mokinių lankėsi kaimyninėje šalyje. Projekto tema: „Lauko žaidimai – kodėl gi ne?“

Taip pat mokykloje vyko tradiciniai renginiai: gimnazijos gimtadienis, devintokų krikštynos.

2012 m. rugsėjo mėnesį mokslo metus pradėjo 539 mokiniai ir 59 mokytojai. Šiais mokslo metais mokykla toliau vykdė tuos pačius tikslus kaip ir praėjusiais: mokinių ugdymo(si) kokybės gerinimas, mokyklos įvaizdžio formavimas, istorinio paveldo ir tradicijų puoselėjimas. Mokykloje buvo atliktas platusis auditas, siekiant išryškinti problemines gimnazijos veiklos sritis ir temas.

Mokykloje veikė būreliai: „Žmogus ir sveikata“, „Matematika naujai“, Maironiečių, muziejininkų, fizikų ir astronomų, šokių, gamtotyrininkų, aplinkotyros, sporto, žurnalistų, klubas „Langas“, „Muzikinės dramos studija“ ir Roko grupė. Šių būrelių nariai buvo aktyvūs ne tik mokykloje užsiėmimų metu, bet ir už mokyklos ribų: dalyvavo organizuojant įvairias šventes mokykloje ir Utenos mieste, įvairiuose konkursuose, varžybose. Toliau buvo tęsiamas bendras projektas su Lenkijos Dzeldovo miestu. Žurnalistų būrelio nariai išleido 4 laikraščio „Langas“ numerius. Aktyviai veikė ir profesinio orientavimo centras (PIT-as), kuris organizavo keliones į įvairias mokyklas, parodas, muges, rengė susitikimus su buvusiais gimnazistais. Naujovė – karjeros konsultantas, vedantis pamokas susijusias su įvairiomis profesijomis ir karjera.

Šiais mokslo metais mokyklos komanda „Skydas“ respublikiniame Temidės konkurse užėmė 2-ą vietą. Šokių grupė „Tandemus“ šokių festivalio „Pavasario fiesta“ Alytuje diplomantė. Projekte „Šeimos istorija – mano istorija“, kurį organizavo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, gimnazistės Ieva Dapkutė ir Miglė Kaušylaitė tapo nugalėtojomis. 11 gimnazistų tapo rajoninių konkursų ir olimpiadų prizininkais. Iš 133 abiturientų 95 pasirinko aukštojo mokslo studijas.

2013 – 2014 m. m. pradėjo 481 mokinys ir 51 mokytojas.

Mokyklos mokytojai yra susibūrę į 5 metodines grupes – tai: Matematikos ir informacinių technologijų, Lietuvių kalbos ir menų, Gamtos mokytojų, technologijų ir kūno kultūros, Užsienio kalbų, Socialinių mokslų, ekonomikos ir dorinio ugdymo. Grupių tikslas – koordinuojant savo veiksmus, siekti mokyklos strateginių tikslų įgyvendinimo ugdant jaunąją kartą, puoselėjant tradicijas.

Šiais mokslo metais 11 gimnazistų tapo olimpiadų, konkursų Lietuvoje ir rajone nugalėtojais. Džiaugiamės Sandra Graužinyte, kuri respublikinėje Lotynų kalbos ir Antikos kultūros olimpiadoje laimėjo III vietą, Tautvydu Žuliu, Lietuvos moksleivių liaudies dailės konkurse „Sidabro vainikėlis“ laimėjusiu II vietą. Prizininkais rajoninėse olimpiadose tapo Agnė Giniotytė, Deimantė Kirvėlaitė, Živilė Daubaraitė, Žydrūnė Baliulytė, Justas Raslanas, Julija Gumbrytė, Erika Valiulytė, Domantas Rastenis, Gytis Paulauskas. Dar 16 gimnazistų buvo įvertinti už aktyvų dalyvavimą gimnazijos veikloje.

Mokyklos atstovai dalyvavo įvairiuose renginiuose mokykloje ir už jos ribų. Aktyvūs buvo mokykloje veikusių būrelių nariai: Maironiečių, Šokių, Gamtotyrininkų, „Gamtos tyrimų“, „Žmogaus ir sveikatos“, Sporto, Žurnalistų, Jaunųjų kūrėjų ir literatų, Elektrononės leidybos, Dinaminių interneto svetainių kūrimo, Muziejininkų, „Matematikos naujai“, „Muzikinės dramos studijos“ ir Roko grupės bei Debatų klubo.

Mokiniai dalyvavo tradiciniuose renginiuose, juos organizavo, vedė: Mokytojų dieną, Gimnazijos dienas, Šimtadienio ir Paskutinio skambučio šventes, Užsienietiškos dainos popietę, 9-ųjų klasių matematikos vakarą. Vyko akcijos „Prailgink knygos gyvenimą“, „Padovanok knygą bibliotekai“, „Ištiesk leteną“. Gimnazijoje buvo surengta 4e klasės mokinės Paulinos Vidzickaitės keramikos darbų paroda. Kovo 11-osios proga mūsų meno kolektyvai koncertavo tėveliams ir bendruomenės nariams.

Įvairiuose renginiuose mokykloje ir už jos ribų dalyvavo mokyklos šokių grupė „Tandemus“. Mokyklos muzikantai tapo pilietinės dainos konkurso „Volunge, šauk ąžuole 2014“ laureatais ir dalyvavo tarptautiniame projekte „Muzika mus jungia“ su Dzialdovo (Lenkija) miesto gimnazistais. Ne vieną laimėjimą pasiekė mokyklos sportininkai krepšinio, šaškių, smiginio, tinklinio, lengvosios atletikos varžybose. Mokyklos žurnalistai tęsė elektroninio mokyklos laikraščio „Langas“ leidimą.

Kaip ir pernai mokykloje aktyviai veikė profesinio orientavimo centras (PIT-as), kur mokiniai galėjo gauti informaciją įvairiais profesijos pasirinkimo klausimais. 2014 m. pavasarį gimnaziją baigė 134 abiturientai, 100 toliau tęsė studijas aukštosiose mokyklose: universitetuose ir kolegijose.

2014 – 2015 m. m. mokykloje dirbo 48 mokytojai. Jie buvo susibūrę į 5 metodines grupes – tai: Matematikos ir informacinių technologijų, Lietuvių kalbos ir menų, Gamtos, technologijų ir kūno kultūros mokytojų, Užsienio kalbų, Socialinių mokslų, ekonomikos ir dorinio ugdymo. Didelį dėmesį šios grupės skyrė ugdymo kokybės gerinimui, įvaizdžio formavimui, istorinio paveldo ir tradicijų puoselėjimui. Siekti šių tikslų padėjo ir neformalaus ugdymo užsiėmimai. Šiais mokslo metais veikė šie būreliai: „Žmogus ir sveikata“, Matematika kitaip, Jaunųjų žurnalistų, Maironiečių, Programavimo, Jaunųjų režisierių, Darbo muziejuje, Astronomijos, Gamtos tyrimų, Mokyklos apipavidalinimo, šokių grupė „Tandemus“, Debatų klubas, Muzikinė dramos studija ir roko grupė. Įvykius mokykloje fiksavo internetinis laikraštis „Langas“. Prie mokyklos tikslų įgyvendinimo ir vizijos kūrimo prisidėjo ir specialiosioji pedagogė ir logopedė, socialinė pedagogė, visuomenės sveikatos priežiūros specialistė, biblioteka ir Ugdymo karjerai centras (UKC).

Visus mokslo metus vyko aktyvus gyvenimas, mokiniai ir mokytojai dalyvavo įvairiuose renginiuose mokykloje, Utenos mieste, Lietuvoje ir už jos ribų. 2014 m. lapkričio 6-7 dienomis „Saulės“ gimnazijos mokinės Greta Rušėnaitė ir Gertrūda Valaikaitė su mokytoja Skaiste Diškevičiene dalyvavo tarptautiniame jaunimo savivaldų forume „Going Futher Along the Baltic Way“, skirtame Baltijos kelio25-mečiui Valmieros mieste, Latvijoje. Mokinė Eimantė Zenkovaitė, merginų rankinio jaunių komandos narė, su komanda gavo aukso medalius tarptautinėse varžybose prestižiniame turnyre Slovakijoje. 3 B klasės gimnazistė Neda Bukovskytė, slidininkė, dalyvavo XII jaunimo žiemos olimpiniame festivalyje Austrijoje ir Lichtenšteine. 3e klasės mokinys Domantas Rastenis zoniniame meninio skaitymo konkurse užėmė 3 vietą, Deividas Patalauskas iš 3b zoninėje ekonomikos olimpiadoje laimėjo 3 vietą. 1a klasės mokinys Klaidas Bubulis svorio kategorijoje iki 54 kg Lietuvos Muaythai tarpklubinėse varžybose laimėjo aukso medalį. 3e klasės mokinys Karolis Ramoška konkurse „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę?“ respublikiniame finaliniame ture laimėjo 5 – tąją vietą. Utenos miesto renginiuose gerai pasirodė gimnazijos šokėjai, dainininkai, sportininkai ir atskirų mokslo dalykų žinovai, tai: Agnė Giniotytė ir Renatas Bertulis (4a ), Tomas Gužauskas ir Aidas Maciulevičius (3c), Živilė Daubaraitė ir Armantė Bileišytė (2A), Paulius Šileikis (2 b), Rasa Gruodytė (1d). Mūsų mokyklos sportininkai gerai pasirodė kroso, šaškių, smiginio, krepšinio, lengvosios atletikos varžybose. Temidės konkurse užimta 3 vieta.

Mokykloje kaip ir kasmet vyko įvairūs tradiciniai ir nauji renginiai, tai: Rugsėjo 1-osios šventė, Mokytojų diena, Gimnazijos dienos, Šimtadienio šventė, Paskutinio skambučio šventė, Užsienietiškos dainos popietė, 9-ųjų klasių matematikos vakaras, Lietuvai atmintinų dienų – Sausio 13, Vasario 16, Kovo 11 – paminėjimai. Taip pat gimnazistai dalyvavo Kariuomenės viktorinoje, Lietuvos Konstitucijos ir Europos sąjungos egzaminuose, Lietuvos istorijos žinovo konkurse, įvairiose akcijose – Maisto banko veikloje, Tautinės apyrankės pynime.

„Saulės“ gimnazijos mokytojai tęsė dalyvavimą projekte „Building today the careers of tomorrow Erazmus+“ (Rytdienos karjerą kurkime šiandien). Projektas prasidėjo 2014 metais ir tęsis iki 2016 metų. Be mūsų mokyklos, šiame projekte dalyvauja mokytojai iš Lenkijos, Rumunijos, Turkijos ir Italijos. Jis skirtas mokytojų gebėjimams tobulinti konsultuojant mokinius dėl karjeros pasirinkimo, dėl savo gebėjimų nustatymo, dėl mokinių supažindinimo su profesijomis ir t.t.