Elektroninės patyčios

Bendraudami ar naršydami virtualioje erdvėje, vaikai gali gauti nemažai naudingos informacijos. Tačiau, deja, greta svarbių dalykų internete galima aptikti ir žalingų dalykų, susidurti su įvairiomis grėsmėmis: seksualiniu viliojimu, duomenų išviliojimu ir neteisėtu jų naudojimu ir kt.

Elektroninės patyčios – tai agresyvus ir tyčinis elgesys, kuriuo siekiama pažeminti, įskaudinti, išgąsdinti kitą vaiką. Jos gali vykti elektroniniais laiškais, žinutėmis, pokalbių svetainėse, socialiniuose tinkluose ir kt.

Elektroninių patyčių formos:

• Įžeidinėjimai virtualioje erdvėje, kai vaikas įžeidinėjamas viešai kitiems matant ar girdint. Pavyzdžiui, socialinio tinklo profilyje užrašomi įvairūs keiksmažodžiai, vaikas viešai pravardžiuojamas.
• Apsimetimas kitu asmeniu ir kenkimas jo reputacijai. Elektroninėje erdvėje lengva išlikti anonimiškam ir slėpti savo tapatybę, taip pat galima apsimesti tuo, kuo iš tikrųjų nesi. Pavyzdžiui, septintokas norėdamas pajuokauti apsimeta  savo bendraklase ir jos vardu rašo trumpąsias žinutes kitoms klasės mergaitėms, pravardžiuodamas jas įvairiais negražiais žodžiais.
• Apgaulės būdu išgaunama asmeninė informacija ir paviešinama kitiems. Tai gali būti asmeninės nuotraukos, vaizdo įrašai, prisijungimo duomenys ir kita svarbi vaikui informacija, kuria jis nenori dalytis su kitais.
•  Atstūmimas ir nepriėmimas į draugų grupę pokalbių kambariuose, socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, vienos klasės mokiniai susitarę ištrina vieną savo bendraklasį iš savo draugų sąrašo.
• Šmeižimas internete, kai apie vaiką ar vaikų grupę skleidžiami gandai. Pavyzdžiui, mergaitės du savo bendraklasius vadina „pora“, siuntinėja kitiems bendraklasiams žinutes ir elektroninius laiškus, skleisdamos klaidingą informaciją.
•  Persekiojimas, kai grasinama kaip nors pakenkti, tarkime, sumušti, arba teigiama, kad vaikas yra paslapčia stebimas.
• Smurtinių veiksmų filmavimas, įkėlimas ir platinimas internete. Itin svarbu paminėti reiškinį, pavadintą „linksmuoju smūgiu“ arba „fiksuojamu užpuolimu“ (angl. happy slapping). Šis reiškinys atsirado Anglijoje, kai jauni žmonės tyčia smūgiuodavo dažnai atsitiktinai išsirinktam asmeniui ir tokį išpuolį nufilmuodavo mėgėjiškomis, pavyzdžiui, mobiliųjų telefonų, kameromis, o vėliau paskelbdavo įrašą internete. Svarbiausia šio išpuolio dalis – aukos reakcija į netikėtą veiksmą. Ji stebėtojams, o vėliau ir žiūrovams, atrodo juokinga. Pastebima, kad vis daugiau jaunų žmonių įsitraukia į tokio pobūdžio „pramogas“, o pasirenkamos smurto formos darosi vis žiauresnės.

Atsakomybė:

„Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų“ (ištrauka iš LR BK 154 straipsnio).

„Tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų“ (ištrauka iš LR BK 155 straipsnio).

 „Tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“ (ištrauka iš LR BK 145 straipsnio).

Pranešk! Netylėk!

Vaikai ir paaugliai, susidūrę su grėsmėmis ir skaudinančiomis patirtimis internete, gali kreiptis pagalbos į „Vaikų liniją“ nemokamu telefono numeriu 116111 kasdien nuo 11 iki 23 val., taip pat laiškais ir pokalbiais gyvai internetu svetainėje vaikulinija.lt.

Visi interneto naudotojai, pastebėję neteisėtą ar žalingą turinį (smurtą, patyčias, pornografiją, vaikų seksualinį išnaudojimą, nesantaiką kurstantį turinį ir pan.), kviečiami apie tai pranešti LR Ryšių reguliavimo tarnybos interneto karštąja linija: https://pranesk.draugiskasinternetas.lt  (Skaityti daugiau; www.bepatyciu.lt).

Ir dar...

Patyčios gali turėti labai rimtų pasekmių emocinei ir psichinei vaiko sveikatai. Tarptautinės informacinio saugumo bendrovės „Kaspersky“ apklausos duomenimis, 71 proc. Lietuvos tėvų priekabiavimą elektroninėje erdvėje laiko didžiausia grėsme savo vaikams. Tai nenuostabu, nes patyčios internete lemia sumažėjusią savivertę (38 proc.), sukelia nuolatinį stresą (26 proc.), depresiją (7 proc.) ir socialinės atskirties (12 proc.) jausmą.

Nepaisant nerimo dėl tokių dalykų, net 35 proc. Lietuvos tėvų su savo vaiku nesikalbėjo apie elgesio internete taisykles, taip pat ir apie tai, kad negalima rašyti įžeidžiančių ar nemalonių dalykų, skelbti nederamų, trikdančių nuotraukų. Taip pat trečdalis tėvų (32 proc.) stebi, ką jų vaikai veikia internete (32 proc.), ir daugeliu atvejų tai daro tol, kol vaikui sukanka 16 metų (31 proc.). (Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/partnerio-turinys/naujienos/patycios-kibernetineje-erdveje-kaip-apsaugoti-vaika-nuo-patyciu-internete.d?id=86344335)