Interviu su Ineta Araminaite
Jau visą mėnesį gimnazijos pirmame aukšte galime grožėtis 4a klasės mokinės Inetos Araminaitės savita kūrybos paroda „Minčių spektras“. Kita gimnazistės paroda – bibliotekoje. Jos labai skirtingos – tarsi dviejų menininkių. Langiečiai pakalbino Inetą ir paprašė papasakoti apie save ir kūrybinius planus.
Nustebinai savo kūryba „Saulės” gimnaziją, nes daugelis nežinojo, kad kuri. Kokia tavo kūrybinio kelio pradžia?
Mano kūrybinė veikla prasidėjo nuo būrelio „Dizaino studija“ lankymo. Šiame būrelyje meniškos prigimties jaunimas gali užsiimti bet kokia jiems patinkančia veikla. Tai gali būti piešimas, siuvimas, dekoravimas… Zita Kasauskienė yra ta mokytoja, kuri patarė ir padėjo atsiskleisti meniškoms jaunimo sieloms. Visi, kas iš pradžių abejojo savo jėgomis, padedami mokytojos, patikėjo, kad gali kurti… Iš pradžių nemaniau, kad mane įtrauks tokia veikla ir norėsiu tęsti šį hobi. Dažniausiai namuose piešdavau, kas pakliūdavo, ir labai daug negalvodavau piešdama. Tik vėliau nusprendžiau savo pomėgį realizuoti kurdama paveikslus.
Ar būtina baigti dailės mokslus, kad galėtum kurti ne tik sau, bet jau ir rengti parodas? Kas tavo pirmasis dailės mokytojas?
Žmogus, mėgstantis kūrybą, neprivalo baigti dailės mokslų. Kurti galima ir nesilaikant taisyklių ar standartų. Pati esu savamokslė. Iš būrelio mokytojos Zitos Kasauskienės, kuri man yra autoritetas, sėmiausi patarimų ir taip augo mano, kaip kūrėjos, patirtis. Japonų literatūra įkvėpė kurti bonsus (medeliai, augantys vazonuose) ir koi (įvairių raštų prijaukinti paprastojo karpio giminaičiai)žuvų triptiką. Daug skaitau, nes knygos visada padeda semtis idėjų ir rasti nusiraminimą, kurio taip reikia kuriant.
Kas tave įkvepia kūrybai? Kam dėl to esi dėkinga? Gal tai genai?
Dar mane kūrybai įkvepia Azijos kultūra, domėjimasis ja. Tiesiog matau, kad Azijos šalys žvelgia į gamtą giliau. Taip pat kurti mane moko anime (Japonų animacija). Japonai yra tokia tauta, kuri per paprasčiausią animaciją sugeba perteikti jausmus, kokių realybėje paprastas žmogus gali ir nesuvokti. Džiaugiuosi, kad turiu močiutę tautodailininkę (Anelė Araminienė, Tautodailininkų sąjungos narė). Po truputį kylu mažais laipteliais jos link... Močiutės darbai keliauja ne tik po Lietuvoje vykstančias parodas ir muziejus, bet yra laimėję prizinių vietų užsienyje. Mus sieja polinkis kurti.
Kaip šeima, draugai ir kiti – artimieji, pažįstami, mokytojai, vertina tavo kūrybą? Daugiau pagyrų ar kritikos susilaukei?
Iš šeimos ar draugų sulaukiu didelio palaikymo ir patarimų nepamiršti kūrybos. Draugės kartais stebisi darbais ir mano kantrybe kuriant. Džiaugiuosi, jog sulaukiu pagyrų, nes tai skatina tęsti savo darbus.
Kelinta paroda surengta gimnazijoje ir kas paskatino tokiam žingsniui?
„Saulės“ gimnazijoje organizuojama jau trečioji mano paroda. Anksčiau surengtos kitose erdvėse. Pirmiausia, bibliotekininkė R. Stakėnienė įkalbėjo „parodyti“ savo darbelius, surengti parodėlę bibliotekoje. O „Dizaino studijos“ mokytoja Zita Kasauskienė paskatino surengti personalinę parodą, kadangi šie metai paskutiniai „Dizaino studijoje“. Iš tiesų nėra taip sunku parodyti savo kūrinius visuomenei, kaip kartais atrodo. Svarbu turėti viziją, kaip turi atrodyti darbas, kokią mintį jis turi išreikšti. Žmonės gali daug pasisemti iš kiekvieno autoriaus darbų: ramybės, kantrybės, abejoti ar kelti klausimus… Tiesą sakant, džiaugiuosi, kad metams bėgant matau savo tobulėjimą ir kad išmokau dirbti kruopščiai ir kantriai.
Kaip pasirinkai kūrybos techniką ar ją tobulini?
Technikos vienos neturiu. Eksperimentuoju įvairiais stiliais ir piešimo priemonėmis – ar tai būtų rašalas, pieštukas ar akvarelė.
Ką dabar kuri? Kokie tavo artimiausi kūrybiniai planai?
Šiuo metu kuriu trečią bonsai medį savo paveikslų kolekcijai. Tai – bonsai triptikas. Iš pradžių maniau, jog bus tik vienas darbas, bet, pamačiusi rezultatą, nutariau sukurti ir antrą. O kai jau sukūriau antrą, pagalvojau, kad reikėtų vieno spygliuočio tarp dviejų lapuočių. Taip gimė triptiko idėja. Žmonės visada žavisi gamta, todėl šie bonsai turėtų veikti kaip meditacija.
Langiečiai dėkoja Inetai už atvirą interviu ir linki kūrybinės sėkmės.
