Interviu su Andriumi Liubertu

Neseniai gimnazijos bibliotekoje buvo eksponuojama mūsų buvusio mokinio Andriaus Liuberto (buvusi klasės auklėtoja I. Eitminavičienė) fotografijų paroda. Šiame interviu skaitykite apie tai, kas Andriui yra fotografija ir ko reikia, norint tapti geru fotografu.

Kokį vaidmenį Jūsų kūryboje atlieka vaizduotė?

Labai didelį. Tiek mano kūryboje, tiek moksluose tai yra mano pagrindinis varomasis gyvenimo impulsas, kuris man padeda visose situacijose, kur tik bebūčiau, ką bedaryčiau.

Kaip prasidėjo Jūsų kaip fotografo kelias?

Visai atsitiktinai. Kažkada labai seniai, gal prieš tris ar ketverius metus telefonu padariau keletą gamtos nuotraukų. Kurį laiką į jas net nekreipiau dėmesio, tačiau visai atsitiktinai tas nuotraukas pamatė mano klasiokė ir pasiūlė susikurti Instagram paskyrą ir jas išpublikuoti šioje platformoje. Iš pradžių į tai žiūrėjau kiek skeptiškai, tačiau po kurio laiko pabandžiau tai padaryti. Nuotraukos susilaukė nemažai dėmesio, ko tikrai nesitikėjau. Tai mane pastūmėjo pradėti kurti toliau. Nuo to laiko fotografuoju gamtą, įdomias kompozicines erdves, architektūrą, kitaip tariant, kur tik įžvelgiu grožio, fotogeniškumo.

Koks buvo Jūsų pirmas fotoaparatas?

Geras klausimas. Galiu jus nustebinti tuo, kad nė viena mano nuotrauka nėra padaryta su tikru profesionaliu fotoaparatu, viskas, ką matote parodoje, ir kas yra publikuojama Instagram platformoje, yra daryta su Iphone 6s telefono kamera.

Kas formavo Jūsų požiūrį į fotografiją kaip meno šaką?

Atvirai pasakius, jis susiformavo savaime, šiek tiek įtakos davė kitų fotografų darbai, tačiau visa kita įvyko tiesiog savaime.

Kas Jums asmeniškai yra fotografija?

Man fotografija, pirmiausia, pomėgis, kuris man leidžia atsipalaiduoti, antra, man tai viena iš saviraiškos priemonių, kuri man leidžia atsiskleisti, trečia, man fotografija – tai viena iš nevaržomų kūrybos erdvių, kurioje galiu laisvai kurti, tobulėti. Man tai reiškia labai daug. Kiekviena nuotrauka tai lyg langas į tam tikrus prisiminimus, tuo metu patirtus, išgyventus nuotykius, emocijas, jausmus.

Ar fotografo darbo kokybė labiau priklauso nuo įgūdžių, ar didelę reikšmę turi technika?

Manau, kad viskas priklauso nuo pačio fotografo, kaip jis mato erdvę, kaip jis ją suvokia. Technika tam reikšmės neturi, tai galiu pasakyti ir iš savo patirties. Tikrai žinau gana daug žmonių, kurie ir su kiek prastesniais prietaisais yra padarę stulbinančių nuotraukų. Tokių taip pat esu pats padaręs gana nemažai, šiose nuotraukose esminiu dalyku tampa ne kokybė, bet užfiksuotas vaizdas, jame užšifruota ir norima perteikti mintis ir, visų svarbiausia, kadro kampas.

Ką patartumėte jauniesiems fotografams? Ką svarbiausia reikia išmokti ar ugdyti?

Nebijoti kurti, nebijoti parodyti savo talento kitiems, galų gale niekada nenuvertinti savęs, nes tik baimė ir drovumas stabdo žmogų tiek kūryboje, tiek visur kitur. Gero kadro esmė ne visada yra gera technika, bet užfiksuoto vaizdo kompozicija. Naujas gražus kadras ne būtinai gali slėptis gražiose vietose su įspūdingomis panoramomis ar kerinčiais vaizdais, grožis slypi visur, netgi ir tose vietose, kur net nepagalvotum, kad taip gali būti. Tai galbūt ir būtų bene svarbiausias patarimas – tiesiog matyti grožį visur ir visada. Kokia Jūsų prisiminimuose išliko „Saulės“ gimnazija? Šilti, čia praleidau smagiausius geriausius 4 metus.

Ką dabar veikiate?

Šiuo metu mokausi Kauno kolegijoje, studijuoju landšaftą bei kraštovaizdžio architektūrą. Ši sritis mane realizuoja visu 100%, kadangi visa tai yra stipriai surišta su kūryba, planavimu, o tai man yra bene vieni svarbiausių dalykų mano gyvenime.

Dėkojame Andriui už interviu, linkime sėkmės kūryboje ir sakome, kad lauksime grįžtant su naujomis parodomis.

Augustinas Maniušis, 2a klasė