2020-09-18

Gimnazistų kūryba, skirta Eugenijai Šimkūnaitei prisiminti

Dar žiemą, laikraščio „Utenos diena“ redaktoriui V. Ridikui pasiūlius, buvo nuspręsta dalyvauti projekte, skirtame Eugenijos Šimkūnaitės 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Gaila, kad dėl karantino nepavyko pakeliauti E. Šimkūnaitės takais ir aplankyti „Švenčionių vaistažolių“ fabriko, bet mūsų gimnazijos literatai pavasarį sukūrė eilėraščių, skirtų šiai unikaliai mūsų krašto asmenybei prisiminti. Kviečiame paskaityti jų kūrybą. O norintiems sužinoti daugiau – pateikiame informaciją apie Eugeniją Šimkūnaitę ir siūlome išspręsti rebusą, kuriame slepiasi E. Šimkūnaitės mintis.

 Padėka E. Šimkūnaitei

Grožiuosi vis dar sugrįžtančiu pavasariu,
Kai pirmieji spinduliai šildo skruostus,
O lietingos dienos tampa mielos.

 Grožiuosi atsigaunančia gamta,
Kai pievos pražysta pirmaisiais žiedais,
O miškas ir žolynai tampa antraisiais namais.

 Gerbiu tai, kas nuoširdžiai tikra,
Ir tai, kas išgydo ir kasdien nuramina.
Gerbiu tave, nes tu – manoji gamta.

Evelina Maldauskaitė, 2b

* * *

Tauragnų žolininkė

 Tylus rytas Tauragnuos.
Tik prieblandai išnykus,
Pakvips žolelėm miškas
Iš „Raganos“ namų.

 Prie durų rasi šluotą.
Ir skėtį pakabintą,
O jei užeit išdrįsi,
Gali būt apsvaigintas.

 Iš karto įspėjimas –
Netapsi protingesnis.
Be meilės iš kaimynės
Išeisi nusiminęs.

 Kai bėdos, ne godumas
Tave ten ves viltingai.
Tuomet suteiks pagalbos,
Jei būsi dorovingas. 

 Žymioji mūsų žolininkė,
Nors ir rūsti atrodo.
Tamsiajam katiliuke ji
Nuostabią širdį laiko.

Teresė Kančytė, 2b

* * * 

Žolelių motina

Gyventa juk visai trumpai.
Tiktai užaugo ąžuolai,
Tos senos liepos ir klevai
Man tave primins ilgai.

 Ilgai žydės dar augalai,
Kuriuos išsaugojai seniai.
Ir tavo augalėlių deriniai
Mums dar primins tave tikrai.

 Tik taip, kaip tu sakai:
„Kvailių – protingais nepavers
Ir žento į namus tikrai netemps”.

                                                                                                                                 Gerda Esmantaitė, 2b

* * *

Eugenijos gyvenimo tiesos
(eilėraštis, sukurtas remiantis Eugenijos Šimkūnaitės mintimis)

„O aš niekada nebijojau. Juk mane vadina ragana.“

Bet
„Ragana ne nuo žodžio ragas, bet nuo regėti.“

Kadangi
„Visi Šimkūnai yra sunkiakauliai, gana krėsnai sukirpti ir nesiskundžia jėga.“

Todėl
„Rankos dužiu nuskėliau vieną vyruką.“

Tai
„Aš žmonai alkūne, vyrui sprandan – nukrito.“

Todėl
„Kas nemoka žmoniškai kalbėti,– žinoma, važiuoja po velnių tiesiu taikymu.“

Kadangi
„Gerokai daugiau dabar yra silpnų vaikų ir juos reikia vaistažolėmis paramstyti.“

Tai
„Reikia protingai derinti chemiją su vaistažolėmis, kad viena kitą remtų.“

O šiaip
„Toks – evoliucijos dėsnis: stipresnis valgo silpnesnį.“

                                                                                                                           Gerda Esmantaitė, 2b

 * * *

 Eugenijos Šimkūnaitės biografija

 Svetimoj šaly ji buvo gimus,
Bet  į kraštą protėvių sugrįžo.
Į Tauragnų vietas slaptingas,
Apsuptas ežerų ir padavimų.
Tetos – senosios išmintės –
Paslaptis pažint žolių ją mokė.
Ji mėgo pasakų klausyti
Apie žolynų galią stebuklingą...
Ragana ji buvo prasiminus,
Iš delno likimus nuspėt mėgino.
Iš joninių žolynų – ateitį...
Su jaunimu draugauti mėgo,
Troško žiniomis pasidalyti...
Susirgę žmonės plūsdavo pulkais,
Pagalbos paprašyti.
Padėdavo visiems
Nė cento neprašydama mainais.
Tačiau atėjo laikas ir...
Savo mažą turtą padalinus,
Atgulė savoj gimtinėj
Po vyšnios medeliu.

 Karolis Jackevičius, 2b