Pokyčiai

Į Utenos „Saulės“ gimnaziją atėjau mokytis 2015 metais į 9 klasę. Nedvejodama rinkausi būtent šią mokyklą, nes draugai pasakojo, kaip džiaugėsi čia mokydamiesi. Labai bijojau, kad bus sunku mokytis, mokytojai bus griežti ar klasė nedraugiška. Tačiau viskas buvo labai gerai! Dabar labiausiai pasiilgstu jau nebedirbančios lietuvių kalbos mokytojos Mildos Beinoravčienės, kuri buvo ir klasės auklėtoja, ir mano lietuvių kalbos mokytoja. Nors ir buvo labai griežta ir dažnai pykdavo, jei nepadarai namų darbų, atsikalbinėji ar kažką darai ne taip, tačiau kai reikėdavo bet kokios pagalbos, ji visada buvo pasiruošusi padėti, visada siekė, kad mokiniai išmoktų kuo daugiau, duodavo patarimų, susijusių ne tik su mokykla, bet ir gyvenimu. Taip pat kartais pajuokaudavo ir mielai šypsodavosi. Dar pasiilgau geografijos mokytojos ir taip pat metus buvusios auklėtojos Jovitos Vizbarienės, su kuria galėdavau bendrauti kaip su bendraamže ar drauge.

Dabar, kai jau bėga paskutinės dienos „Saulės“ gimnazijoje, jaučiu, kaip pasiilgsiu klasiokų, pamokų, kad ir kaip kartais per jas būdavo nuobodu, mokytojų, kurie šypsojosi, juokavo ir padėjo tobulėti, padėjo siekti geresnių rezultatų ir visada manimi tikėjo. Labai norėčiau padėkoti vokiečių kalbos mokytojai Jolantai Kavaliauskaitei, kuri mokė mane 2 metus ir visada manimi labai tikėjo, skyrė labai daug dėmesio, bendravo nuoširdžiai ir per paskutines pamokas labai gražiai su manimi atsisveikino.

Visada laukiau, kada baigsiu mokyklą, nebereikės anksti keltis, ruošti namų darbų, sėdėti pamokose, bet dabar suprantu, kad tikrai dar norėčiau pabūti. Mokykla ir joje esantys žmonės išmokė mane labai daug dalykų. Į 9 klasę atėjau nepasitikinti, mažai žinanti, truputį baili. Dabar, baigiantis 12, aš išeinu drąsi, turinti gerų draugų, įgijusi daug žinių ir labiau pasitikinti savimi. Džiaugiuosi turėjus galimybę susipažinti su daug įdomių žmonių, su jais pabendrauti, daugiau išmokti.

Neda Kandratavičiūtė, 4A