.

Biudžetinė įstaiga. K. Ladygos g. 18, Utena
Telefonas: (8-389) 61328
el. paštas: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Juridinio asmens kodas: 190181633
Duomenys kaupiami ir saugomi
Juridinių asmenų registre
Gimnazijos steigėjas: Utenos r. savivaldybės taryba
Pradžia

Straipsniai

Įspūdžiai iš stažuotės Lenkijoje

Pavaduotoja, kokiu tikslu keliavote po Lenkiją? Papasakokite išsamiau.

Kelionė į Lenkiją nebuvo nei pažintinė, nei pramoginė. Tai buvo stažuotė, o jeigu suprantamiau, – tai komandiruotė. Mes vykome su mokyklų ir švietimo įstaigų atstovais susipažinti, kaip vyksta ugdymas Lenkijos švietimo įstaigose, kaip rengiami įvairių profesijų specialistai, kaip rengiami mokytojai, kokia yra ugdymosi tvarka.

Ką konkrečiai aplankėte?

Mes buvome Lenkijoje visą savaitę, tai yra, nuo pirmadienio iki penktadienio. Ir per tą laiką aplankėme nemažai ugdymo įstaigų. Lenkijoje ugdymas yra suskirstytas į tris etapus: pagrindinė mokykla yra nuo pirmos iki aštuntos klasės, po aštuonių klasių mokinys gali mokytis toliau ir įgyti vidurinį išsilavinimą arba gali mokytis tik profesijos. Dar gali mokytis profesinėje mokykloje ir įgyja vidurinį išsilavinimą ir profesiją. Tai štai tokia ugdymo įstaiga man paliko didžiausią įspūdį. Tai didelė mokykla angliakasių mieste Katovicuose įr toje mokykloje mes stebėjome pamokas. Joje mokosi apie 900 vaikinų, yra ir merginų, bet jų labai mažai, kadangi specialybės šioje mokykloje yra inžinerija, programavimas, mechatronika, robotika. Mokiniai mokosi ketverius metus ir įgyja specialybę bei vidurinį išsilavinimą. Ši mokykla yra labai vertinama ir joje labai norima mokytis. Mokiniai būtinai turi po aštuonių klasių išlaikyti pagrindinio ugdymo tam tikrą testą ar egzaminą. Jeigu jo neišlaiko, vadinasi, lieka kartoti kurso, o jeigu išlaiko, tuomet gali stoti į šią mokyklą. Mokykla labai graži, labai didelė, jaunuoliai apsirengę gražiais mėlynais kostiumais. Kai užeidavome į klasę, visi niekieno neraginami iš karto kaip kareiviai atsistodavo ir išreikšdavo pagarbą mokytojui ar užėjusiam suaugusiam žmogui. Iš tikrųjų klasėse buvo mirtina tyla. Jaunuoliai susikaupę rimtai dirbo. Mes klausėme, kaip pavyksta išlaikyti tokią drausmę ir tvarką, tad mokyklos direktorė pasakė, kad tai yra labai geidžiama mokykla, norima į ją patekti ir iš jos jau niekas nenorėtų būti išleistas arba, kitaip tariant, pašalintas. Tad šie visi dalykai disciplinuoja mokinius.

Kokią mokyklą dar aplankėte?

Aplankėm progimnaziją. Joje vaikų labai daug, girdisi nuolatinis juokas, triukšmelis, koridoriuose suolų ar sėdmaišių nėra. Vaikai tiesiog sukritę ant grindų (mokyklose labai šilta). Klasės panašios kaip ir mūsų, vaikai atlieka bandymus, dirba individualiai. Grupinis darbas nėra labai propaguojamas, nes manoma, kad kiekvienas asmeniškai už save atsakingas. Mokyklose šviesu, daug žaliuojančių augalų, beveik kiekviena mokykla turi baseiną. Labai stiprus fizinis ugdymas, sportuojama baseinuose, sporto salėse, buvome net fechtavimosi su špagomis salėje. Užėję galėjome išbandyti, kiek sveria špaga, kaip atrodome užsidėję antveidį. Gražios ir salytės, vadinamos „aulomis“, jose suolai su atvartais, ant kurių galima pasidėti ir kažką rašyti.

Kas paliko didžiausią įspūdį kaip mokytojai?

Įstaiga, kuri man paliko didžiulį įspūdį, tai vadinamieji Jaunimo namai. Juose dirba mokiniai, kaip patys lenkai sakė, turintys talentų. Sakykime, biologijos kabinetas, kuriame jie augina tarakonus, svirplius, kirmėles, gyvatę ir žaltį, ten stovi akvariumai, ten atlieka įvairiausius bandymus. Žodžiu, jau toks turtingas kabinetas! Sodrus, tirštas visokiausių gyvūnų. Tame kabinete mes apsilankėme ir matėme dirbančius kelis jaunuolius. Vaikinukai atrodė kaip mokslininkai: su specialiais akiniais, chalatais. Gimnastikos salėje mergaitės užsiiminėjo gimnastika. Baseine lavinosi plaukikai. Kilo klausimas, kiek tai kainuoja. Pasirodo, Katovicuose šie Jaunimo namai yra nemokami. Bet į juos patenka toli gražu ne visi, tik labai talentingi, gabūs vaikai. Kaip mums pasakojo tos mokyklos direktorius, patekti čia nėra paprasta, yra atrankos, konkursai.

O kas labiausiai sužavėjo Jus kelionėje kaip žmogų?

Visada kelionėse labiausiai mane žavi kalnai. Jie man palieka didžiulį įspūdį, nesvarbu, kiek kartų būčiau juos mačiusi. Šįkart Zakopanė ir Tatrų kalnų masyvas. Zakopanėje gyveno, gydėsi ir mirė lietuvių rašytojas Jonas Biliūnas, teko praeiti pro vietą, kur jis buvo palaidotas. Kalnuose kėlėmės funikulieriumi ir stebėjome Tatrų kalnus. Iš karto pasijautė, jog oras visai kitoks, labai daug deguonies, lengva kvėpuoti. Dar didžiulį įspūdį paliko anglies kasyklos šachta. Niekada nekiltų mintis užsisakyti ekskursijos į anglies kasyklas, bet buvo labai įspūdinga. Leidomės į 320 metrų gylį aklinoje tamsoje ir paskui vaikščiojome suvokdami, kad esame taip giliai po žeme. Kol nebuvo konvejerių, anglis šachtose tampydavo arkliai ir, jeigu gimusį kumeliuką nuleisdavo į šachtą, tai jis ten ir pragyvendavo visą savo gyvenimą nepamatęs saulės šviesos. Įdomus buvo pasakojimas apie tai, kad šachtose dažnai prasiveržia metano dujos, jos yra labai pavojingos ir sukelia sprogimą. Tam, kad pajaustų, jog yra dujų nuotėkis, šachtininkai nešdavosi į darbą narvelį su kanarėlėmis, kurios pirmosios pajutusios dujų nuotėkį, tiesiog krisdavo be gyvybės požymių ir tada jau angliakasiai suprasdavo, kad yra pavojinga ir reikėtų bėgti. Jie griebdavo narvelius, kopdavo į viršų ir tas kanarėles dar sugebėdavo atgaivinti sukdami jas rankose išžiodę snapelius. Dažnai jos atsigaudavo... O angliakasiai irgi išsigelbėdavo.

Kokią patirtį iš kelionės perduosite gimnazijos mokytojams, o gal net ir mokiniams?

Manau, kad mokytojai ir mano kolegos, kurie su manimi draugauja socialiniame tinkle Facebook, matė daug nuotraukų iš mano patirčių. Patirtis visada yra naudinga, tačiau tikrai nereikia nuvertinti ir mūsų, lietuvių, nes mes tikrai esame gana aukšto lygio švietimo srityje.

Gal peršasi kokios nors išvados palyginus lenkų mokinių mokymąsi (švietimo sistemą) su lietuvių?

Lenkų mokyklose, kiek aš pamačiau, mokiniai viską išbando praktiškai, daro labai daug praktinių darbų. To linkėčiau ir savo mokyklai. Bet aš tikiu, kad pamokose ir vyksta daug praktinės veiklos. Šiuo metu mums labai naudinga, kad mes turime kaimynystėje STEAM- ą.

P. S. Nepaminėjau dar vieno dalyko: labai rekomenduočiau mokiniams nuvykti į Lenkijoje Varšuvos mieste esantį Koperniko mokslo muziejų, kuris yra sukaupęs daug mokslinės patirties. Ten galima atlikti įvairių bandymų, susipažinti su įvairiais fizikiniais ar cheminiais dalykais.

Ačiū už interviu. Linkiu daugiau įdomių patirčių ir naudingų kelionių.

Su pavaduotoja ugdymui G. Šimkūnaite-Kandratavičiene
kalbėjosi jaunoji žurnalistė Jonė Žalalytė

DĖMESIO!!!
Būsimas gimnaziste,

Jau prasidėjo priėmimo į mūsų gimnaziją prašymų teikimas ateinantiems mokslo metams. Jei galvoji mokytis „Saulės“ gimnazijoje, tėvų užpildytą priėmimo prašymą siųsk el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
arba atnešk į raštinę.

Į 1 gimnazijos klasę (PDF)

Į 2 gimnazijos klasę (PDF)

Į 3 gimnazijos klasę (PDF)

Į 4 gimnazijos klasę (PDF)

Pamokų laikas

1 pamoka: 800 - 845
2 pamoka: 855 - 940
3 pamoka: 955 - 1040
4 pamoka: 1100 - 1145
5 pamoka: 1210 - 1255
6 pamoka: 1310 - 1355
7 pamoka: 1405 - 1450
8 pamoka: 1500 - 1545









© 2024 Utenos „Saulės“ gimnazija