„Saulės“ gimnazistų sugrįžimai
Puikiai žinome, kad Utenoje išprususių žmonių gausu. Tačiau renginių, ypač susijusių su literatūra, nėra tiek daug, kaip norėtųsi... Saulėtą rugsėjo 24-osios dienos vakarą uteniškiai turėjo galimybę pasisemti literatūros žinių Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje. Turbūt įdomu, kas čia vyko?
Rašytojas, teatrologas, buvęs „Saulės“ gimnazistas Aleksandras Guobys į bibliotekos konferencijų salę atvyko su palyda – savo žmona aktore Regina Paliukaityte (buvusia mūsų mokyklos mokine) ir aktoriumi Regimantu Vilkaičiu. Vakaras, kurio tikslas buvo pristatyti gerbiamo autoriaus dokumentinės prozos knygą „Slenksčiai“, prasidėjo ramiai, skambant akordeono muzikai. Salėje klausytojų tikrai netrūko, o vakaro vedėjas aktorius R.Vilkaitis pastebėjo, kad žmonės susėdo gana įdomiai – vienoje salės pusėje „žilagalviai“, o kitoje „ateitis“. Didžiąją dalį jaunimo sudarė „Saulės“ gimnazijos mokiniai, kurie, pasak vedėjo R. Vilkaičio, yra tikri šaunuoliai, nes atsitraukė nuo kompiuterio monitorių ir nepabūgo ateiti čia. Aktorius Vilkaitis iškilmingai, raiškiai ir be galo emocingai perskaitė knygos ištrauką, kuri tikrai sudomino klausytojus. Vedėjas pakvietė uteniškius pasidalinti įspūdžiais. Įdomią mintį išsakė laikraščio „Utenos apskrities žinios“ redaktorė: „Ši knyga turėtų būti įtraukta į privalomųjų knygų sąrašą, nes tai puiki auklėjamoji literatūra jaunimui“. Antroji savo buvusio mokinio pasiekimais džiaugėsi ir jį sveikino Aleksandro klasės auklėtoja, matematikos mokytoja Danguolė Jonaitienė. Po to rašytoją A. Guobį pasveikino buvusios bendraklasės ir bendraklasis Romualdas Valančiūnas, kuris teigė, kad šis kūrinys „ne dokumentinė proza, o prozinė dokumentika“. Aktorė Regina Paliukaitytė skaitė „Slenksčių “ ištraukas.
Utenos „Saulės“ gimnazija taip pat neliko šešėlyje: keturios trečiokės gimnazistės – Kotryna Juškaitė, Roberta Zulgytė, Laimutė Remeikaitė ir Agnė Giniotytė, perskaičiusios knygą, pasidalino savo įspūdžiais. Pirmoji pastebėjimus išsakė Kotryna: „Skaitant Aleksandro Guobio knygą ,,Slenksčiai“ labiausiai mane žavėjo autoriaus vaikystė – ji buvo dramatiška. Autoriui teko gyventi pokario laikotarpiu, jis matė daug žiaurių vaizdų: patyrė artimųjų netekčių, okupantų persekiojimą, gimtųjų namų išniekinimą. Nepaisant to, išliko stiprus, nepasidavė. Rašytojas neprarado savo vertybių ir tautiškumo. Mano nuomone, tokia stiprybė yra nebūdinga šių laikų jaunuoliams, jie daro bet ką, kad tik pritaptų prie visuomenės normų. Taigi būtent Aleksandro Guobio vaikystė, jo stiprybė mane sužavėjo labiausiai. Ši dokumentinė proza – geras pavyzdys šiandieniniam jaunimui, kaip galima ugdytis pačias gražiausias savybes.“
Robertą, kaip skaitytoją mergaitę, labiausiai suintrigavo dokumentinėje prozoje aprašytas kareivio gyvenimas. Pribloškė atviras autoriaus pasakojimas apie kariuomenėje skiriamas bausmes ir santykius su vadais. „Bausmė kareiviui – dantų šepetėliu iššveisti tualetų klozetus, gert degtinę su vadu, kad geriau jį pažintum ir galėtum prisitaikyti kasdienybėje. Buvimas kariuomenėje – ne tik skaudus ir sunkus metas, bet ir brendimo laikotarpis. Tačiau nepaisant to, džiugu, kad knygos autorius sugebėjo įveikti ir šiuos sunkumus,” – pabaigė mintis gimnazistė.
Laimutę labiausiai sužavėjo Aleksandras kaip asmenybė – savo patriotiškumu, leidimu suprasti, kas yra tikras lietuvis. „Gerbiamas Aleksandras mums yra pavyzdys, ačiū už tai.Dauguma vyresnio amžiaus žmonių mano, jog mums, jaunimui, nerūpi karo laikotarpis, tačiau mums tai yra įdomu. Juk skaitant šią knygą galima patirti nuostabių įspūdžių, nukeliauti į praeitį. Ši knyga yra palikimas būsimoms kartoms, ne tik materialinis, bet ir dvasinis“, – teigė Laimutė.
„Iš pirmo žvilgsnio, – kalbėjo Agnė, – knyga man pasirodė lyg istorijos vadovėlis – daugybė datų ir pavardžių, tačiau perskaičiusi supratau, kas visa tai rašytojui buvo labai reikšminga. Iš A. Guobio požiūrio į tėviškę ir meilės motinai susidariau įspūdį, kad visą gyvenimą svarbiausios vertybės jam išliko šeima ir tėviškė. Mane labai sužavėjo knygos autoriaus Aleksandro kelionė į Boliviją ir misionierių atsidavimas bei pasiaukojimas dėl kitos šalies žmonių gerovės. O rašytojo darbas Lietuvos literatūros ir meno archyve atskleidžia tikrai netobulą nepriklausomybę atgavusios Lietuvos valdžios veiklą ir svarbių istorinių faktų apie sovietmečio nusikaltimus Lietuvoje nuslėpimą nuo visuomenės. Nors Aleksandro Guobio gyvenime tikrai netrūko „slenksčių“, tačiau autorius visus juos peržengė. Jaunimui reikės įveikti savo gyvenimo „slenksčius“, – apibendrino Agnė visų merginų įspūdžius.
Knygos autorius A. Guobys visiems padėkojo, širdingai priėmė sveikinimus ir gėles, o svarbiausia, pasakė, kad vyresniųjų knygose pasigenda tikslumo: „Jei jau rašai, tai ir rašyk tiksliai, su visomis datomis ir pavardėmis“. Savo kalbą autorius baigė šiais žodžiais:„Jaunimo gyvenimas turėtų likti užrašytas, įamžintas gal pjesės pavidalu, o ne interneto komentarų pavidalu“.
Vakaras baigėsi Utenos „Saulės“ gimnazijos direktoriaus V. Bubulio kalba. Jis pakvietė rašytoją A. Guobį į po penkerių metų vyksiantį gimnazijos šimtmečio jubiliejų. Žinoma, kaip be autografų ir bendrų nuotraukų...
Milda Jakutytė, 3a klasė
Warning: No images in specified directory. Please check the directoy!
Debug: specified directory - https://www.saule.utena.lm.lt/images/naujienos/2013-09-26-03
