2019-10-06

Mokytojo diena „Saulėje“

(Tiems, kurie nebuvo,  arba tiems, kurie nori nepamiršti)

Šventė prasidėjo nuo pat ryto. Kiekvieno ateinančio mokytojo prie durų laukė pasipuošę mokiniai, kurie įteikė po rudeninę puokštelę. Diena iš karto nusispalvino šventinėmis spalvomis, nors po skambučio turėjo prasidėti darbas. Bet jis buvo nekasdieniškas...

2019-06-12

Įspūdžiai iš edukacijos „Fantazija su muzika ir smėliu“

Vakar diena buvo kitokia. Mes su klase buvome Utenos kultūros centre. Ten dalyvavome edukacijoje „Fantazija su muzika ir smėliu“. Ką gi ten veikėme? Pasinėrėme į piešimą ant smėlio. Piešėme tai, kas šovė į galvą. Buvo labai gera atsipalaiduoti nuo mokslo ir kitokių minčių galvoje. Sužinojome, kad galima piešti ne tik ant popieriaus lapo, bet ir ant smėlio. Tai yra nuostabu. Visada, kai mokykloje pasiūlo eiti kažkur per pamokas, atrodo, kad bus neįdomu, nuobodu ir man nepatiks. Bet šįkart, galvoju, gerai, kad ėjau. Po renginio jaučiausi atsipalaidavęs, pailsėjęs, galvoje nebuvo jokių minčių. Ir supratau, kad jeigu mokytoja kažkur vesis, visada eisiu, nes būna įdomu.

Lukas Lukošaitis, 2b

2019-05-28

Patirčių lagaminas

„Saulės“ gimnazijoje mokiausi dvejus metus. Čia sutikau daug puikių žmonių ir nuostabių mokytojų. Mokykloje adaptuotis tikrai nebuvo sunku: su puikių bendraklasių pagalba adaptacija tapo vienu malonumu ir greit mokykla tapo sava. Gimnazija man per šį laiką davė labai daug: naujų žinių, gyvenimiškos patirties (šiltos ir šaltos), požiūrį, kad po tamsios šiandienos ateis šviesus rytojus, daugiau pasitikėjimo savimi. Į mokyklą atėjau kaip žmogus, negavęs ankstesnėje gimnazijoje galimybės atsiskleisti, o čia, „Saulėje“, aš save išbandžiau įvairiuose amplua.

Turbūt įsimintiniausias įvykis – galimybė paimti interviu iš dainininkės Eglės Jakštytės. Su ja pokalbis tikrai buvo malonus ir neformalus. Už pasitikėjimą ir šią galimybę esu labai dėkinga lietuvių kalbos mokytojai Zitutei.

2019-05-28

Pokyčiai

Į Utenos „Saulės“ gimnaziją atėjau mokytis 2015 metais į 9 klasę. Nedvejodama rinkausi būtent šią mokyklą, nes draugai pasakojo, kaip džiaugėsi čia mokydamiesi. Labai bijojau, kad bus sunku mokytis, mokytojai bus griežti ar klasė nedraugiška. Tačiau viskas buvo labai gerai! Dabar labiausiai pasiilgstu jau nebedirbančios lietuvių kalbos mokytojos Mildos Beinoravčienės, kuri buvo ir klasės auklėtoja, ir mano lietuvių kalbos mokytoja. Nors ir buvo labai griežta ir dažnai pykdavo, jei nepadarai namų darbų, atsikalbinėji ar kažką darai ne taip, tačiau kai reikėdavo bet kokios pagalbos, ji visada buvo pasiruošusi padėti, visada siekė, kad mokiniai išmoktų kuo daugiau, duodavo patarimų, susijusių ne tik su mokykla, bet ir gyvenimu. Taip pat kartais pajuokaudavo ir mielai šypsodavosi. Dar pasiilgau geografijos mokytojos ir taip pat metus buvusios auklėtojos Jovitos Vizbarienės, su kuria galėdavau bendrauti kaip su bendraamže ar drauge.

2019-05-28

Laiškas

Sveiki, mokiausi „Saulės“ gimnazijoje ketverius metus, per juos susikroviau neįkainojamą „bagažą“, kurį nešuosi toliau...

Mokykloje šaltuoju metų laiku kiekvieną rytą prie paradinių durų susitikimas su mokytojų šypsenomis tik leidžia suprasti, kad tu čia esi laukiamas. Šioje gimnazijoje galėjau surasti tikrąjį „aš“: atskleisti savo asmenybę, išreikšti savo mintis, kritišką nuomonę bei sužinoti, kokia esu iš tikrųjų. Galėjau suprasti, kad mokslas yra vertingas, kad kiekviena pamoka turi paslėptą lobį. Pamokas vertėjo lankyti ir tik dabar, prabėgus visiems metams, suvokiu, kad norėčiau atsukti laiką ir sėdėti pamokose, išklausyti įdėmiau kiekvieną mokytojų pasakytą žodį. Prisiminusi lankytas pamokas bei pokalbius su mokytojomis ,,ne į temą”, suprantu, kad tik jų dėka mes visi ruošėmės gyvenimui.

2019-05-28

Santykis su mokykla

Aš, Akvilė Labanaitė, esu „Saulės“ gimnazijos abiturientė. 4 metus mokiausi šioje ugdymo įstaigoje, todėl joje sukaupiau nemažą „kraitį“ patirties, prisiminimų, išminties. Kiekvienais mokslo metais atsiskleisdavo vis kitokios mano charakterio savybės, stipriosios ir silpnosios asmenybės pusės.

Devintoje klasėje atradau save kaip kovotoją. Kovojau už savo įsitikinimus, maištavau. Taip pat patyriau patyčias, todėl teko parodyti, kad nesu silpna, kad aš asmuo, lygiavertis bet kuriam kitam gimnazijos mokiniui.

2019-05-28

Saulėta prisiminimų gija

Gimnazija - tai dar vienas svarbus žingsnis mano gyvenime. Čia praleidau ketverius metus ir, svarbiausia, keičiausi kaip asmenybė. Noriu pasidalinti savo įsimintinais prisiminimais.

Mane nustebino draugiški ir mandagūs „Saulės“ gimnazijos mokytojai. Jie nebijo atsakyti net į pačius sudėtingiausius mokinių klausimus. Tik liūdna, kad gimnazistų susidomėjimas mokslu yra per mažas. Dauguma mokinių per pamokas bijo išreikšti unikalesnį požiūrį į vieną ar kitą dalyką, nes vėliau gali patirti patyčias. Vienas gražus mokytojo žodis-pagyrimas per pamoką neretai gali pavirsti tūkstančiu bjaurių bendraklasių pašaipų. Todėl mokiniai dažniausiai per pamokas tyli ir tik linksi galva. Linkiu nebijoti būti savimi, nes tai teikia džiaugsmo sielai ir suteikia stiprybės. Manau, tik taip pagaliau nutrauksite patyčias ir padėsite susiprasti tiems, kurie pašiepia besimokantį...